Kas sakė, jog į pensiją išeiti reikia 65-erių? Kol sulauksim tokio amžiaus senatvės pensija galimai bus jau 75 metai. Bet kam vadovautis tradiciniu požiūriu, kai savo nepriklausomumą nuo sistemos ir tradicijų galime apspręsti patys.
Žodis pensija, gal kiek čia netikęs. Nes į pensiją 35, 45 ar 55 vargu ar kas nori išeiti. Labiau čia kalbama apie platesnę pasirinkimo laisvę, pabėgimą nuo corporate Europe.
Tai dabar ir paieškosim skaičiuose, kur ta laisvė slypi ir kaip konvertuojasi algebroje.
Laisvės skaičius
Kad jį įsivertinti mums prireiks mūsų išlaidų.
Tai dabar pasižiūram savo biudžetuose kiek išleidžiam pinigų kasmet. Tik čia reikalas rimtas, nes tiek kiek išleidžiu šiandien greičiausiai nesutaps su tuo ką išleisiu po 10 ar 15 metų. Nes jeigu svajojam apie finansinę nepriklausomybę ir ankstyvą pensiją, tai vadinasi mes dar iki jos tik keliaujam ar ruošiamės keliauti. Nes galimai, jeigu dabar kas mėnesį išleidžiam po 1.000 Eur, tai po dešimtmečio išleisim kitokią sumą, gal nebeliks kredito įmokų, o gal prisidės vaiko mokslai? Aišku ir infliacija pakoreguos pinigų vertę per laiką.
Kadangi tai labai individualu, reiktų ties šiuo klausimu pagalvoti. Jeigu jau turiu skaičių kiek išleidžiu lėšų tuomet laikas sužinoti su kokia suma galėčiau išeit į „pensiją”. Pagal standartą išeit į FIRE reikia 25 kartus daugiau negu išleidžiu per metus. Čia toks kaip standartas.
| Išlaidos per metus | Išlaidos per mėnesį | Pensijos fondas |
| 4.000 Eur | 333 Eur | 100.000 Eur |
| 8.000 Eur | 667 Eur | 200.000 Eur |
| 12.000 Eur | 1.000 Eur | 300.000 Eur |
| 24.000 Eur | 2.000 Eur | 600.000 Eur |
| 36.000 Eur | 3.000 Eur | 900.000 Eur |
| 48.000 Eur | 4.000 Eur | 1.200.000 Eur |
| 60.000 Eur | 5.000 Eur | 1.500.000 Eur |
Šiandien išleidžiam 1.000 Eur per mėnesį, tai ūkiškai tariant šian reikia 300.000 Eur. O jeigu po 10 metų galvoju, jog išleisiu 1.500 Eur, tai jau reiks 1.500 x 12 x 25 = 450.000 Eur fondo.
Man tapo aišku į ką orentuotis ir koks gali būti ilgalaikis tikslas. Dabar aprašysiu 4 proc. taisyklę, kuri nusako kokiais tempais turėtų būt saugu nuimti lėšas iš sukaupto pensijų fondo.
4 proc. taisyklė
FIRE bendruomenėje yra priimta 4 proc. taisyklė. Ši taisyklė dar žinoma kaip Trinity Study. Šios taisyklės esmė, jog iš savo pensijos fondo kasmet išimant 4 proc. su infliacijos dedamąją 30 metų tikėtina, jog nepritrūksi pinigų ir fondas neišseks.
Yra ir daugiau sąlygų, prie kurių buvo prieita prie tokios išvados:
- Istorinė grąža panaudota spėjant ateities grąžą. Pagal Vanguard reikalingi sofistikuoti metodai, bet ir jie vargu ar pataikys su ateities prognozėmis.
- Modeliuota 30 metų į priekį. Kas netinka bendruomenei, kuri atlaisvinti savo gyvenimą planuoja 30-ies ar 40-ies metų, kai dar lieka gyventi 50 metų. Tad čia reikia kalbėti apie 50 metų horizontą.
- Neįvertinti mokesčiai – indekso grąža prilyginta bendrai pensijų fondų grąžai. Jeigu S&P 500 augo 5 proc. tai buvo vertinama, jog ir pensijų fondas auga 5 proc.
- Buvo vertinamos tik investicijos į JAV rinką. Nediversifikuota, kas pagal Vanguard atliktą tyrimą, rodo, jog rezultatai gerėja esant pensijų fondo diversifikacijai.
- Iš fondo kasmet išimama po 4 proc. + infliacijos indeksas. Vėlgi Vanguard tyrimas rodo, jog esant geroms sąlygoms rinkoje galima išimti kiek daugiau, o esant prastai situacijai reiktų riboti išėmimą. Kas padidintų pensijų fondo sėkmės tikimybę per 50 ateinančių metų.
Tad jeigu išeini į „pensiją” su 100.000 Eur. Pirmais metais gali paimti 100.000 Eur x 4 proc. = 4.000 Eur. Ateinančiais metais galima pakoreguoti išsiėmimo dydi infliacijos lygmeniu. Tad jei antrais metais infliacija 3 proc., tad išimti galima 4.000 Eur x 3 proc. = 120 Eur daugiau, t.y. 4.120 Eur.
Dabar pabraižykim kas nutinka su X Eur dydžio pensijų fondų, jeigu kasmet išimam po 4 proc. su 1 arba 3 proc. infliacijos dedamąja kasmet, kai rinkos kasmetinis augimas nuo -4 iki 6 proc.
Prie 1 proc. metinės infliacijos pensijų fondas išgyvena skirtingai prie skirtingų rinkos sąlygų. Griūnant kapitalizmui ir rinkoms kasmet prarandant po -4 proc. ar -2 proc. kasmet pensijų kapšelis greit lieka tuščias. Nepaisant infliacijos, kuri didina išimamų pinigų poreikį, bet dar ir neigiama grąža fondą sugriauš per 15 – 18 metų.
Jeigu fondas visgi generuoja iki 4 proc. grąža kasmet tai tikėtina jis mus maitins nuo 22 iki 47 metų. Tad panašu, jog galima išsiimt po 4 proc. pradinės fondo vertės pridėdami po 1 proc. infliacijos.
Jeigu fondo grąža nuo 4 proc. kasmet, o ekonomika patiria 1 proc. infliacijos kas metus, tuomet la bamba. Ir fondo užteks šeimai ir dar vaikai paveldės daugiau negu turėjau išeidami į „pensiją”.
Su 5 proc rinkų augimu, jeigu į „pensiją” išėjau su 100.000 Eur ir kasmet išėmiau po 4 proc. pirminės fondo vertės plius 1 proc. infliacijos tuomet po 50 metų fondas bus apie 164.000 Eur. Atitinkamai su 6 proc. fondo augimų po 50 metų su visais išėmimais bus jau apie 500.000 Eur.
Kiek įdomiau pasidaro didinant infliaciją – kadangi pradeda formuotis ir ryškėti sudėtinių palūkanų efektas išimamai sumai. Tad jeigu pirmaisiais metais išimate 4.000 Eur tuomet po 50 metų su 3 proc. infliaciją išimsit:
4.000 Eur x (1 + 3 proc)^(50 – 1) = 4.000 Eur x 425 proc. = 17.000 Eur
Tai neblogas turi būti pensijų fondas, kad galėtų mane mainint tokiom sumom. Bet tą ir matom iš grafiko, kuris rodo, kad net su 6 proc. metine fondo grąža, fondas neatlaikys 50 metų.
Kas labai įdomu, kad su 6 proc. grąžą generuojant kasmet fondas dar auga ir užauga iki 36 proc. nuo pirminės vertės. Tačiau infliacija ir sudėtinių palūkanų efektas, kuris sparčiau augina išmokos dydį ima griaužti fondo prieaugį kol galiausiai pensijos fondas sunyksta.
Realiai iš šios lentelės galit faktiškai pasikonstruoti kaip atrodytų jūsų pinigų judėjimas. Sakykim, jeigu reikia kasmet 12.000 Eur tai visus skaičius pasidauginkite iš 3, nes aš modeliavau, jog pirmaisiais metais išimam 4.000 Eur. Tai čia jeigu įdomu, pagal padarytas prielaidas kaip atrodo fondo ir pinigų srautai.
Pasyvios pajamos
Dabar į išėjimą į ankstyvą pensiją pažiūrėkim iš kitos galo.
4 proc. taisyklė nusako kokį fondą man reikia valdyti – o jeigu aš esu pasyvių pajamų žmogus? Man iš esmės reikia surinkti pasyvių pajamų krepšelį, kuris turi maitinti šeimą ateinančius 50 metų. Reiškias, jeigu kas mėnesį išleidžiam 2.000 Eur man reikia turėt portfelį, kuris ir generuotų 2.000 Eur pasyvių pajamų srautą.
Bet ar galime dėti lygybės ženklą tarp šių dviejų strategijų?
- Strategija. Iš fondo nuimame dalį lėšų savo gyvenimo poreikiams tenkinti. Turim 100.000 Eur fondą. Nuimam 4 proc. kas lygu 4.000 Eur ir šią sumą didinam infliacijos lygiu kasmet.
- Strategija. Fondas generuoja pasyvias pajamas dengdamas gyvenimo poreikius. Šiuo atveju generuoja 4.000 Eur pasyvias pajamas X Eur dydžio fondas.
Čia toks pamąstymui.
Dabartinės mūsų investicijos į NT, tarpusavio skolinimą, dividendines akcijas ir laiks nuo laiko išpuolantis kokio daikčiuko nuoma žmogui šiais metais vidutiniškai generavo po 770 Eur per mėnėsį. Atmeskim buto paskolą 200 Eur. Išeinam 570 Eur prieš mokesčius per mėnesį ir į 6.840 Eur per metus.
Tokias pasyvias pajamas formavo 125.000 Eur investicijos. Atmetam 30.000 Eur buto paskolos likutį ir gaunam 95.000 Eur tik mūsų investuotų pinigų.
Dabar mūsų taikomos pasyvių pajamų strategijos atveju turim tokius reikalus:
- Aukštesnė rizika, aukštesnė grąža. 95.000 Eur generuoja 6.840 Eur per metus. Turim tarpusavio skolinimą, kuris gana aukštos rizikos investavimo kryptis.
- Ar tokia strategija gali išlaikyti infliacijos augimą kasmet? Vargu. Sunku būtų balansuoti. Nors kelios priemonės kaip NT nuomos mokestis gali išlaikyti panašų infliacijos lygio augimą. Dividendų mokėtojai, jeigu kalbam apie karalius ir aristokratus (tai įmonės, kurios metai iš metų dididina dividendų mokėjimo apimtis) dalinai gali padengti tokį augimą. P2P platformos gauna minusą šiuo klausimu. Išvada tokia, jog su pasyvių pajamų indeksavimu infliacijos dydžiu turim iššūkių.
- Fondas kaip ir nepravalgomas, nebent infliacijos indeksavimui dengti parduodami turimi fondo aktyvai.
Nuojauta kužda, jog renkant pasyvių pajamų krepšelį reikia daugiau laiko, o ir fondas su saugiais instrumentais turi būti didesnis, jog išlaikyt išmokų indeksavimą.
Gal šių strategijų kombinacija būtų atsakymas? Tiesa kaip visada greičiausiai per vidurį. O sau iškėliau daugiau klausimų negu atsakymų.
Žodžiu, mes grūdinamės ugnimi ir bandymus atliekam realiu laiku.