Metai su EstateGuru

Prabėgo lygiai metai nuo eksperimento su EstateGuru P2P platforma. Paanalizuosim skaičiukus ir matematiką už jų. Apie pačios platformos privalumus ir trūkumus rašiau čia.

Šiandien matydamas platformos rezultatus aš tikrai esu laimingas. Ir laimingas esu dėl vienos priežasties tikrai – tai rizika. Panašu, jog skolininkai nors ir vėluoja, bet rimtai žiūri į įsipareigojimų vykdymą, nes nėra nė vienos paskolos vėluojančios daugiau negu 60 dienų. Kas yra amazing, jeigu lyginčiau su FinBee ar HeavyFinance turimais portfeliukais. Juoba sakysit gal pasisekė, investavai tik į 10 paskolų, bet visas krepšelis sudaro 94 paskolos.

Taip, grąža iki mokesčių viršyja 10 proc. ir tai nėra stebuklas palyginus su pasaulinių indeksų šou 2021 m. Bet man atrodo suprantamas ir grąžos procentas, ir P2P monetizavimo modelis.

Gal kiek neaišku kaip viskas atrodys 2022 m. P2P platformų fronte. Visgi vis garsiau kalbama apie pigių pinigų eros pabaigą, o tai kai kuriais atvejais daliai skolininkų gali reikšti negebėjimą refinansuotis, išaugusias palūkanų normas ir sutrikusius finansius srautus. O tai didina ir nemokumo rizika. Įdomu bus matyti, kaip užsidarys šitie metais EstateGuru.

Vertinant savo surinktą per metus statistiką apie EstateGuru galiu paprastai sakyti, jog surinkau 404 Eur per metus arba po 34 Eur per mėnesį. Į šią sumą įtraukiu: palūkanas, delspinigius ir referral’ų naudą.

Toks pasyvių pajamų srautas iš EstateGuru susiformavo neišsyk – o per laiką, kadangi auksiniai investuoti pamažėl. 2021 m. pabaigoje portfelis sudarė 9.511 Eur. O vidutiniškai krepšelis buvo vertas 5.000 Eur.

Ateitis su EstateGuru čiut miglota, nes nuo 2022 m. įvedamas administracinis paskolų mokestis, kuris sudarys nuo 0 – 1 proc. Mokestis bus išskaitomas iš paskolos gavėjo palūkanų. Nesusidėliojau dar sau gairių kaip šiais metais sieksiu investuoti į P2P – planus koreguoja FinBee mokesčiai ir ne tik (atsitraukiu iš šios platformos ir iki sausio pabaigos noriu likti su kuo minimalesniu krepšeliu) bei saulės jėgainės projektas.

Investuodamas į šią P2P platformą mėginau laikytis automatinio investavimo gairių, bet dažnu atveju neištverdavau ir nagai niežtėdavo pačiam stuktelt „Invest”. Auto ar ne, bet stategija paprasta:

• Jokio antrinio įkeitimo.
• Kuo mažesnė renkama suma iki 1.000.000 Eur. Tokios paskolos greit užsipildo ir langelis užsidaro, todėl pasiekiamos dažnu atveju tik per automatinį investavimą. Tiesa, dar neišmėginau naujų automatinio investavimo funkcionalų, kuriuos EstateGuru platformos komanda pristatė.
• Projektuojama LTV (loan to value) santykis iki 60 proc. Kuo jis mažesnis tuo mažesnė rizika. Taip minimizuojama NT turto pervertinimo, NT kainų skrydžio žemyn rizikos.
• Vengiu dvarų, išskirtinių objektų. Mano galva, rasti pirkėją ir perleist turtą kažkam kitam, jeigu vdrug nepaėjo reikalai paskolos gavėjui bus kebliau. Galvoju, jog išskirtinio nekilnojamojo turto rinka seklesnė, todėl jeigu NT reiktų parduoti varžytinėse, išskirtintis objektas gali nesusilaukti pakankamai dėmėsio. Bet aš ne brokeris, velniai žino, ar teisingai misliju.

O šiaip pasižiūrėjus į EstateGuru portfelio sudėti darosi aišku, kur reiks nukreipti pinigus: į Latviją, Suomiją ir Lietuvą. Estija ir Vokietija uždominavus mano portfelį. Prie to paties paskolos tipas geriausia, jog būtų Business loan. Ir nesvarbu kiek šiais metais investuosiu, bet siekiamybė būtų susibalansuoti ir turėti labiau diversifikuotą krepšelį.

Rezultate, manau, pritarsit, jog rizika EstateGuru atrodo gerai. Grąža saugi, kokia ir turi būti prie mažiau degių objektų. Čia nesu išbandęs tik antrinės rinkos, tad net neįsivaizduoju su kokiais likvidumo iššūkiais susidurtum norėdamas išsigryninti portfelį.

Kaip te viskas judės pamatysim ateityje – o summa summarum projektą užskaitau, eksperimetas pasiteisino. Tęsiam.