P2P platformos. Kokie rezultatai?

p2p platformos

Peržvelgsiu P2P platformas, į kurias investuoju savo lėšas. Labai įdomu kaip istoriškai kito portfelio sudėtis, kokie pinigų srautai generuojami. Iki šiol visos gaunamos palūkanos refinansuojamos ir kas mėnesį į P2P pervedama po 1.500 Eur. Portfelis pučiasi sparčiai, su juo ir pasyvių pajamų srautas.

FinBee platforma

finbee platforma 2108
FinBee platformos rezultatai 2021-08-10

Nuo 2015 m. tik palūkanų surinkta solidžiai 9.046 Eur. Grubiai kasmet po 1.500 Eur arba po 125 Eur kas mėnesį. Žinoma dar sudribę delspinigiai 236 Eur ir antrinės rinkos pelnas 402 Eur.

Kas bado akis tai portfelio kokybė – net 1.106 Eur suteiktų paskolų, kurios šiuo metu vėluoja daugiau negu 91 dieną. Vertinant per pinigus, tai net 15 proc. viso portfelio, tačiau analizuojant per suteiktų paskolų skaičių, tai 10 proc. nuo viso portfelio. Startuodamas su FinBee investuodavau po 100 – 150 Eur į paskolas, jų buvo mažai, rinka sekli. Todėl kai išpardavinėjau krepšelį – pardaviau tik geras paskolas, o aš likau su blogiukais. Grįžęs prie P2P investavimo, turiu labai didelę dalį nemokių paskolų. Dabar mano automatinis investavimas atsargesnis ir kuklesnis:

autoinvestavimas finbee
FinBee automatinis investavimas

Visur renkuosi saugesnius variantus. Mėginu pagauti paskolas su nuosavu, įkeičiamu turtu ar garantijomis. Buvo atvejų, kai pinigai užsistovėdavo, todėl investuodavau rankomis nusižengdamas automatinio investavimo taisyklėms.

Portfelio kokybė per metus laiko atrodo pagerėjusi. Virš 90 d. vėlavimai sumažėjo nuo 1.504 Eur iki 1.118 Eur.

finbee portfelio kokybė
FinBee paskolų portfelio kokybė

Kas liečia pinigų srautus. Jie nebėra tokie įspūdingi kaip prieš 5 – 6 metus, bet žinant konkurencinę aplinką bei man sumažinus rizikos apetitą – matomi skaičiai man tinka:

FinBee palūkanos
FinBee gautos ir gautinos palūkanos
FinBee kredito dalis
FinBee gautos ir gautinos kredito dalys

Dabar pasižiūrėjus praeities santykį su darbartimi gaunam tokius dalykus. Seniau rinkdavau apie 1.000 Eur kredito dalies per mėnesį, dabar renku po 400 Eur. Vadinasi mano portfelis Finbee dabar yra grubiai 2,5 karto mažesnis. Rinkdamas po 1.000 Eur kredito seniau rinkdavau ir po 250 Eur palūkanų. Tuo tarpu dabar renku po 60 Eur, t.y. net 4 kartus mažiau.

HeavyFinance platforma

Švari platforma, tik laukiu techninių platformos upgrade’ų, kuriuos pažadėjo Laimonas. Trūksta man funkcionalumų. FinBee man pati funkcionaliausia, viskas išlaižyta, man tikrai nieko netrūksta. EstateGuru automatinio investavimo įrankis man dar su minusais, bet turi grafikėlį pasižiūrėti kokie pinigų srautai laukia kas yra smagu. Naujokui HeavyFinance dar reikia čia pasitempti, bet man jie vis tiek labai patinka!

HeavyFinance platforma
HeavyFinance platforma 2021-08-10

Praeitais metai surinkau dar 16 Eur, bet čia lašas.

Kas liečia vėluojančius klientus, tai čia laivas dar neįsiliūliavo. Turim vieną ūkininką, kuris nenori bendrauti, turbūt dėl užspaudusių problemų ūkyje, bet daugiau viskas kaip ir teisingai. Portfelis 6.152 Eur, o vėlavimų per 10 mėnesių susikaupė 286 Eur, tik 5 proc. Kai FinBee šiai dienai 15 proc. turi vienokių ar kitokių vėlavimų.

Platforma ir saugesnė, ir mažiau generuojanti lėšų:

HeavyFinance mėnesio įplaukos
HeavyFinance portfelis ir palūkanos

Kaip seniau minėjau palūkanos gana stipriai teliuškuoja, nes gana individualūs mokėjimų grafikai susiderinami su verslais ar ūkiais. Bet eigoje investavus į daugiau paskolų viskas turėtų susilyginti, nebent atsiras kažkokie labai aiškūs ir ryškūs sezoniškumai.

Dabar investuoju į A ir B rizikos paskolas. Privengiu problemų su nemokiais klientais. Investuoju visad tik po 100 Eur. Nors tokiu atveju gaunu prasčiausias palūkanos, bet mano kapitalas neleidžia po 500 Eur, ką jau kalbėt po 1.000 Eur investuot į vieną paskolą. Per mažai diversifikacijos – turėčiau 6 kiaušinius, kur vieno kaina 1.000 Eur, o dabar turiu 58.

Išvadas daryti sunku, kai nėra istorijos ar ilgesnės asmeninės patirties su HeavyFinance, kadangi investuoju čia tik 10 mėnesiu. Tačiau platforma įsibėgėja, auga fantastiškais tempais – džiaugiuosi už juos, šaunuoliai!

Laimonas Noreika heavyFinance rezultatai
Laimono Noreikos žinutė Linkedin.

Jeigu mėginsite investuoti prisijunkite per šią nuorodą, tiek Jūs, tiek aš gausim naudos.

EstateGuru platforma

Pati saugiausia platforma vertinant kiek paskolų vėluoja, tačiau ir generuojanti mažiausius pinigų srautus.

EstateGuru rezultatai
EsatteGuru rezultatai 2021-08-10

Investuoju dabar po 250 Eur į vieną paskolą, nes kitaip neveikia automatinis investavimas. Veikia jis ir su 50 Eur, bet tuomet būna išjungiama dalis filtrų, pagal kuriuo galima išsirinkt į kokias paskolas norim investuoti:

EstateGuru autoinvestavimas
Automatinis investavimas EstateGuru

Visa juoda dalis tampa neaktyvi, jeigu investuojama iki 250 Eur. O čia galima švystelt pinigų ir į Antrinio įkeitimo projektą ar po 50 Eur investuoti 8 kartus į tą pačią paskolą. Muziką ne mūsų, bičiuliai, todėl šokam pagal tokią, kuri groja. O pagal ją irgi šokt galima ir nesinaudojant automatiniu investavimu.

estateguru pinigų srautai
EstateGuru manęs laukiantys pinigų srautai

Surinktos palūkanos tik 133 Eur palyginus su 279 Eur HeavyFinance, kai portfeliai kiekvienoje platformoje po 6.000 Eur, paskolos su turto įkeitimu – atrodo prastokai, bet čia NT paskolos. Neretai paskolų mokėjimai tiek palūkanos, tiek kredito dalis sumokama termimo pabaigoje – Full Bullet. Tokių paskolų nesipurtau, po kol kas nematau tam prasmės. Jeigu žinočiau HeavyFinance gautinas palūkanas galėčiau sugretinti kiek tas pats portfelis generuoja lėšų EstateGuru, kiek HeavyFinance. Bet iš palūkanų pusės šios abi P2P platformos yra labai artimos.

Jeigu mėginsite investuoti prisijunkite per šią nuorodą, tiek Jūs, tiek aš gausim naudos.

Išvados

P2P platformose investuota jau per 18.000 Eur. Tokį portfelį turėjau 2018 m. Kas mėnesį generuodavau net 300 Eur – FinBee ir Savy, o šiandien surenku apie 150 Eur – FinBee, HeavyFinance ir EstateGuru. Sumažinau stipriai rizikos toleranciją bei gana stipriai dribo palūkanos P2P rinkoje.

Tapo paprasta skaičiuoti 1.000 Eur P2P platformose man generuoja daugiau nei 8 Eur per mėnesį. Todėl jeigu laisvės skaičius yra 800 Eur per mėnesį, tokio tipo kaip mano P2P krepšelio reikia turėti apie 100.000 Eur. Piešdamas planus 2025 m. pabaigai suplanavau, jog P2P krepšelis bus apie 93.000 Eur.

Pažiūrėkim ką atneš ateinantys metai.

13 komentarai “P2P platformos. Kokie rezultatai?”

  1. Puikus straipsnis investuoju šiuose platformose ir netik. Heavyfinance viskas labai patraukliai atrodo, tačiau pritarčiau dėl funkcionalumo trūkumo šioje platformoje esu padaręs keletą klaidų užsidėjau didesnes sumas ant mažai rizikingų reitingų (A,B) ir šiuo metu jie vėluoja, bet tikiuosi viskas bus gerai. Patiko paskaičiavimas kiek 1000e duoda grąžos konkrečioje platformoje.

    Didžiausia grąžą šiuo metu pavyksta gauti Finbee ir SAVY. Paskolų klubas kiek atsilieka, bet ten stipriai dirbama su nemokiais kas paskui pagerina rezultatą. Finbee mane labiausiai iš visų platformų nuvylė dėl to, kad su skolininkais ten kažkaip sunkiai juda reikalai.

    Siūlyčiau nepamiršti dar PROFITUS praktiškai ten nėra vėluojančiu + atsirado jau auto investavimas. Man patinka, kad SAVY, PROFITUS, NORDSTREET ir HEAVYFINANCE galima apjungti naudojant PAYSERA, kas labai patogu būna skirstyti pinigus iš vienos kišenės.

    Šiaip sėkmės puikus blogas 😉

  2. Ačiū už pasidalinimą. įdomu palyginti, stebėti kaip sekasi Jums. Šiuo metu esate aktyviausias iš rašančių. Linkiu nesustoti ir pasiekti tikslus !

  3. Ačiū, bičiuliai, už pozityvą!
    Aš kas mėnesį tik 3 pavedimus padarau, po vieną į kiekvieną iš platformų. Neatlieku daug smulkių pavedimų.
    Po kol kas noriu išlaikyti portfelio diversifikavimą 1/3 NT EstateGuru, 1/3 sunkioji technika, žemė HeavyFinance ir 1/3 vartojimo paskolos FinBee. Juoba savo portfelį laikau gana mažu – ateityje neatmetu galimybės praplėsti P2P platformų rato.

  4. Puikus tekstas! Ir labai geru laiku, nes kaip tik mąstau kaip pasyvinti p2p/p2b investicijas, kadangi manęs netenkina automatinio investavimo kriterijai ir kol kas viską darau rankytėmis.

    Pats planuoju permetinėt po biški investicijas iš Finbee į HeavyFinance (kai ateis laikas, žinosiu per kur užsiregistruot). Man tik užkliuvo vieta dėl diversifikacijos. Ar tikrai ji yra tokia svarbi, kaip visi kalba? Juk realiai, diversifikacijos idėja yra atėjus iš akcijų ir jos tikslas susimažinti riziką. Tačiau p2p/p2b mano nuomone pats iš savęs yra knaisiojimasis šiukšliadėžėje ieškant kažko vertingo (nes visi geresni klientai gali gauti daug konkurencingesnius pasiūlymus bankiniame sektoriuje arba privačios skolos fonduose) su dar kol kas nebloga rizikos premija. Asmeniškai, tai labai santūriai žiūriu į diversifikaciją šiame sektoriuje, nes mano atrodo, kad tai tik sumažina grąžą ir tuo pačiu padidina riziką. Kol kas man toks požiūris pasiteisino. Kokios jūsų patirtys ir nuomonės?

  5. Jeigu einant detaliai savo P2P krepšelio diversifikaciją skelčiau į dvi dalis.
    Pirmoji. Per P2P platformas ir jų finansuojamus produktus, sektorius. FinBee – vartojimo paskolos, dažniausiai be įkeitimo. EstateGuru – NT, su įkeitimu. HeavyFinance – žemė, sunkioji technika, su įkeitimu. Čia portfelis jau stipriai išdiversifikuojamas pagal paskolų tipus, pramonės šakas.
    Antroji. Kai renkuosi kur investuoti. Atsirenku saugesnius variantus. A ir B kredito rizikos lygį turinčius P2P dalyvius.
    Mano patirtis seniau buvo vien vartūškės ir iš esmės nesipakstant, skolinant visiems kas paprašo. Buvo nuostabūs laikai, žmonės ir grąžindavo su 30 – 35 proc. palūkanomis. Bet buvo tokių, kurie iki šiol einant 6 metams pagrąžino per antstolius tik po kelis mokėjimus. Susitraukus palūkanoms rinkoje, nematau prasmės tiek rizikuoti. Aš pristabdžiau arklius. Bet kai kas sėkmingai investuoja ir į D lygio paskolas ir jiems turbūt puikiai sekasi. Visgi kažkas skolina, nes paskolos sufinansuojamos. Tad čia kiekvienas turim laisvę rinktis.
    O jūs FinBee kaip suprantu gana plačiam ratui investuojat? Kokios patirtys, grąžos?
    Sėkmės pradedant į HeavyFinance! 🙂

    1. Sutinku. Tokiame diversifikavime aš iš tiesų matau prasmę. Tiesiog pas mane konservatyvumas turbūt per kitą pusę pasireiškia, kadangi NT platformų vengiu dėl to, kad kiek esu domėjesis, tai jos mano nuomone daugiausiai neapibrėžtumo ir turi. Ypač dėl įkeičiamo turto vertės ir realaus LTV. Dėl to mane ir patraukė HeavyFinance, kad yra paskolų, kurios garantuojamos 50-80% ŽŪPGF + dar turėtų greitai pasileisti dalinis palūkanų kompensavimas. Manau, kad tokiu būdu, ženkliai sumažėtų investicijos rizika. Į Finbee atėjau irgi dėl to, kad Avietė paskolos buvo pasileidusios ir žinojau, kad tuo pačiu taikomas ir dalinis palūkanų kompensavimas (tą anksčiau rekvizituose skelbdavo, o dabar arba neskelbia, arba ši priemonė neveikia)

      Mano investavimo patirtis labai trumpa, dar tik kiek daugiau, nei metai. Todėl labai rimtų išvadų pasidaryti negaliu. Ir normaliai skaičiuotis Finbee grąžą pradėjau prieš 4 mėnesius, bet skaičiuojant nuo investuotos į paskolas dalies vidurkis gaunasi 1,25%/mėn (Finbee rodo 14%). Tačiau čia bendra grąža skaičiuojant verslo ir vartojimo paskolas, atskirai neskaičiuoju, nes kažkaip nejaučiu poreikio. Kas liečia vartojimo paskolas, tai absoliučiai nežiūriu į reitingą (dabar jau pradėjau vengt A ir kažkiek B reitingo, nes manau, kad akcijos generuoja daugiau grąžos su ženkliai mažiau rizikos), man rūpi tik, kad atitiktų man rūpimus kriterijus, kurių deja niekaip negaliu nusistatyti su automatiniu investavimu. Su paskoloms verslui irgi žiūriu kokia įmonė ir peržiūriu visą laisvai prieinamą informaciją. 90+ vėlavimų kol kas išvengiau, bet gal dar jie susikaups su laiku.

      1. Vertinimo rizika tikrai egzistuoja ir ji niekur nedingo. Dėl šios priežasties aš EstateGuru investuoju tik į projektus iki 60 proc. LTV. Taip, manau, kažkiek išvengiu galimybės prarasti investuotus pinigus. Bent po kol kas viskas ten labai gerai atrodo, rizikos suvaldomos, palūkanos mokamos, šiuo metu vėluoja tik viena paskola 4-15 d. intervale.
        Sutinku ir su komentaru dėl HeavyFinance garantijomis padengtų paskolų, jos tikrai iki minimumo sumažina riziką. Kadangi taipogi veikia automatinis investavimas ir čia esu sukūręs keturias strategijas, kurios apriboją LTV iki 60 proc. Negalima užfiksuoti, jog domina LTV iki 60 proc. Todėl reikia kurti 4 strategijas: <15, 15-30, 30-45, 45-60 LTV 🙂
        Džiugu, jog po metų investavimo patirtie be 90+ vėlavimų Jūsų FinBee krepšelis! Kaip Jūs rankiniu būdų atrenkat fizniakus? Kaip supratau investuojat be automatinio investavimo - kokius kriterijus išsigryninote?

        1. Taip, kas liečia pavienius projektus, sutinku, kad tai apsaugo. Tačiau jei turto vertinimas platformoje taptų masine problema, mano nuomone, tai mažai gelbėtų. Platforma užsidarytų ir tai jau būtų labai didelė nesėkmė, kadangi būtų labai sudėtinga iš šios situacijos išeiti su pelnu. Yra buvus bent viena didelė platforma UK, kuri taip baigė savo gyvenimą. Na, bet čia aš kalbu apie juodų juodžiausią variantą, kurio tikimybė nėra didelė.

          Kitas dalykas, dėl rizikų valdymo, tai šiuo metu absoliučiai visos platformas jas gerai valdo, kadangi nėra ką valdyti, kai viskas ekonomika ir vartojimas bujoja. Lūžta tik scaminės platformos, kurios supranta, kad reikia pasiplauti kol naujosios ES direktyvos neįsigaliojo, nes yla vis tiek išlįs iš maišo. Dabar taip nutiko su Viventor ir tai tikriausiai tik pradžia.

          Būtinai reiks kokį savaitgalį prisėst ir nuodugniai išsianalizuoti HeavyFinance paskolas. Būtų labai gerai automatinį investavimą pasileisti ten. Bet šiuo metu, neturiu ką ten įnešti, tai ir neturiu labai kur skubėt. O kokia situacija su surinktų pinigų grąžinimu? Dažnai pasitaiko, kad galiausiai surinkus pinigus, paskola nėra išduodama? Kiek skaičiau facebooke, tai čia didžiausią nepasitenkinimą keliantis HF dalykas.

          Dėl kriterijų, tai keblu. Realiai vartūškių tokių, kurios man tiktų ir į kurias suspėčiau (mažos paskolos pilnai sufinansuojamos automatinio investavimo būdu) per mėnesį būna maksimum 4-5. Dažniausiai 2-3. Todėl, deja tikslių kriterijų nepasakysiu, nes tada man visai nebeliks į ką investuoti. Bet iš esmės, tai vertinu kokia tikimybė, kad šeimos ūkis praras pajamas bei ar taip nutikus pavyktų greitai grįžti į darbo rinką.

          Su verslo paskolomis, kurios šiuo metu sudaro didžiąją dalį portfelio, kiek paprasčiau. Iš esmės, vengiu visų įmonių, kurios veikia ypatingai šešėliniuose sektoriuose (pvz. statybos), bei buvo paveiktos covid (pvz. maitinimo paslaugos). Dar pažiūriu, kad nebūtų sodrai skolų arba didelio darbuotojų skaičiaus kritimo pastaruoju metu. Stengiuosi skolinti tiems, kuriems tų pinigų rodos nelabai ir reikia. Ir vėl, tokių paskolų nėra labai daug, bet čia bent pliusas, kad jau nėra investuojamos sumos ribų. Jei supuola, kad randu super gerą įmonę ir turiu grynų, kuriuos svarstau kur padėt, tai viską ir sudedu į tą paskolą. Diversifikacija nukenčia smarkiai, tačiau kol kas tas atsipirko.

      2. Investuoju Finbee ir EstateGuru. Pastarojoje platformoje ženkliai sumažėjo palūkanų procentas (už kai kuriuos projektus palūkanos nukrito iki 7 %). Įvertinus rizikas, svarstau, apie portfelio perskirstymą. Klausimas tvaraus finansų valdymo broliams, iki kiek turi nukristi palūkanų procentas, kad įvertinus rizikas, nukreiptumėt investicijas iš P2P į kitus finansinius instrumentus? Gal kas žinote ar yra mokamas extra procentas klientams, kurių portfelis > nei 50000 ar 100000 eur.?

        1. Sveiki! Palūkanų kritimas yra neišvengiamas, nes tiesiog iš finansų pasaulio paraščių Europos Sąjungoje p2p/p2b yra traukiamas į bendrą infrastruktūrą, sudaromos sąlygos fondams investuoti (kaip neseniai buvo paskelbta Paskolų Klubo). Finbee tikrai negirdėjau, kad taikytų kitokią kainodarą priklausomai nuo portfelio dydžio, apie EG negaliu pakomentuoti.

          Mano požiūriu, tai p2p vis dar yra santykinai didelės rizikos produktas, nes nėra buvę tvarkingų bankrotų LB reguliuojamose platformose. O tokiu atveju turėtų išlįsti daug teisinių problemų, kurios greičiausiai nebūtų investuotojams į naudą (jau nežiūrint to, kad dažnu atveju administraciniai mokesčiai susirenkami paskolos išdavimo metu ir jei kažkas perimtų administravimą platformos užsidarymo atveju, tai norėtų pakartotinai tuos mokesčius susirinkti). Dėl to, mano nuomone, jei grąža mažesnė nei 10%, tai vertėtų apsvarstyti galimybę daugiau lėšų nukreipti į ETF. Grąža gal keliais procentais ir bus mažesnė, bet rizikos bus labai aiškios ir paprastai suvaldomos. Arba galima būtų svarstyti apie kokį uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą fondą (pagal įvardintas sumas, suprantu, kad kapitalo tam turėtų pakakti). Tada būtų daugiau rizikos, tačiau kiek tekę domėtis, galima tikėtis grąžos apie 10%, o ypač sėkmingais atvejais ir daugiau.

          Na, bet čia tik mano tokie pamąstymai. Būtų įdomu išgirsti, kaip situaciją mato kiti.

        2. Dėl palūkanų kritimo nei paneigsiu, nei patvirtinsiu – per trumpa investavimo istorija į EstateGuru. Bet vertinant bendrą kontekstą palūkanoms kristi yra priežasčių – rinkoje daug piginių.
          Aš šiai dienai nelabai turėčiau, kur nukreipti savo lėšų iš P2P portfelio. Nėra daug pasirinkimų, jeigu norima kurti pasyvias pajamas formuojantį krepšelį. O kas generuoja pasyvias pajamas dividendinės akcijos, NT, obligacijos, indėliai. Visa kita panašiau į verslą, side hustle: ADCrent.lt, dalinuosi.lt.
          Vertinant P2P 10-15 proc. ir dividendinių akcijų 2-5 proc. palūkanas – jos stipriai skiriasi. Aš dabar nesugalvojo jokio finansinio instrumento, kuris generuotų 5-10 proc. pasyvių pajamų. Gal obligacijos panašiai generuoja?
          Kokius dar žinot pasyvių pajamų šaltinius?

      3. Pigių pinigų periode, normalu, kad krenta palūkanos. Mano pasyvių pajamų krepšelio didžiąją dalį sudaro NT (generuoja pajamas iki 7 %), gerokai mažesnę dalį P2P, II pensijų pakopą sustabdžiau (jei būtų galimybė norėtųsi nukreipti į instrumentus, kuriuos gali valdyti pats). Svarstau apie ETF, Swedbank Robur fondus, dėl diversifikacijos, taip pat domina side hustle. Į kriptovaliutas ne investuoju, nes neišmanau ir esu skeptiškas, dėl šio produkto ateities.

        1. Dėl II pakopos sutinku su Jumis. Man irgi norėtųsi kontroliuoti šituos pinigus ir prie jų prieiti kada reikia. Bet kadangi valstybė prisideda, ji ir taisykles nustato. Bet viliuos sukaupti virš 60.000 Eur, kuriuos pagal dabar galiojančias taisykles galėčiau nugriebti.
          Mano siekis yra kad pinigai generuotų realią, paliečiamą grąžą, t.y. dividendus, nuomą, palūkanas. Savaime jų augimas man nėra smagus. Man smagiau kai generuojamos pasyvios pajamos. Bet vėlgi čia tik asmeninė nuomonė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *