Skip to content

Tuk tuk. Kas čia? Kreditas

Kreditai paskolos įsipareigojimai

Retas išsivysčiusios šalies gyventojas nepaspirginamas banko paskolomis. Gyventojo ir kredito įstaigos sąjunga sudaroma abipusiu noru, todėl nėra ko bartis. Absoliučiais skaičiais Lietuvos banko duomenimis 2021 m. sausį gyventojai buvo skolingi 11 mlrd. Eur, iš jų 9 mlrd. Eur būsto kreditas. Ar čia daug ar mažai? Kiekvienam darbingo amžiaus piliečiui po 6.500 Eur. O mūsų skola kredito įstaigoms 55.000 Eur, tad gerokai virš vidurkio. Paplėtokim šitą temą.

Pirmoji kilpa

Pirmoji mūsų… Tikliau – mano paskola buvo skirta buto pirkimui. Pirkau litais, todėl kredito suma po euro įvedimo 45.819 Eur. Kreditas paimtas 2013 m. rugpjūtį santykiu 30:70 (30 proc. nuosavos lėšos). Palūkanų marža 1,65 proc. Tai ar čia daug, ar mažai, tuo laiku sunku atsakyti. Bet ką tikrai atsakysiu, jog su 3 mėn. neigiamu Euriboru šiandien marža atrodo fantastiškai nesiekdama 1,1 proc.

Buvau jaunas, todėl terminą ėmiau 30 metų, jog iki pensijos galėčiau pamažėl grąžinti. Paskolos grafikas sudaromas linijiniu būdu. Jau ir tuomet keliskart esu daręs priešlaikinį kredito grąžinimą, todėl šiai dienai paskolos likutis 33.236 Eur.

Imam antrą

Antrą paskolą paimam namo statybai. Paimam 30.000 Eur 2018 m. vasarą. Terminą sutraukiam iki 10 metų, esam nusiteikę greitam grąžinimui, todėl ilgai nesiterliojam. Marža 1,8 proc. Žinoma, sutartis papildyta sąlygą, jog neigiamo Euriboro atveju marža nėra mažinama. Vėlgi 3 mėn. palūkanų perskaičiavimo laikotarpis. Standartiškai linijinis grafikas. Viskas čia paprasčiau – jau stovim ant kojų, esam suaugę. Paskolos likutis 21.568 Eur.

2021 m. vasario mėnesį Swedbank’ui esam iš viso skolingi 54.804 Eur.

Planelis

Mūsų paskolų likučio mažinimo planai:

  • Pirmą paskolą dengiam pagal grafiką, kadangi tai nėra pagrindinis būstas. Viskas pasikeistų ir tektų pergalvot, jei Euribor’as šautų kaip fejerverkas į dausas. Nuomos mokestis su kaupu dengia paskolos įmoką, kuri šiai dienai apie 160 Eur. Įmoka pagal linijinio grafiko esmę yra mažėjanti, nesikeičiant palūkanų normai.
  • Antrą paskolą grąžinsim iki 2022 m. liepos. Vidutiniškai per likusius 16 mėnesių dengsim po 1.348 Eur.

Neretai sulaukiu klausimų iš draugų, kodėl renkuosi linijinį paskolos grąžinimo metodą. Esminė priežastis, kodėl renkuosi linijinį grafiką – greičiau akumuliuojama paskolos dalis, t.y. grąžinant paskolą anksčiau laiko Jūs būnate atlikę daugiau paskolos dalies dengimo. O tai sąlygoja ir per visą laikotarpį mažiau sumokamų palūkanų negu anuiteto atveju.

Prisiminkim matematiką. Paskola 180.000 Eur. Terminas 360 mėn. Marža 2 proc.

Rezultatas palūkanomis:

  • Anuiteto atveju 59.513 Eur per 30 metų
  • Linijiniu atveju 54.140 Eur per 30 metų.

5.000 Eur nėra įspūdinga turint galvoje, jog pirma įmoka linijiniu atveju 800 Eur., o anuitetinio 665 Eur. Tai yra 20 proc. didesnė įmoka.

Dabar paižiūrėkim kaip greitai kinta paskolos likutis per visą laikotarpį:

Paskolos grąžinimo metu pasiekiamas net 13.422 Eur skirtumas tarp paskolų likučio priklausomai nuo apmokėjimo tipų. Tai dabar įsivaizduokit, kad atsirado dėdė iš Amerikos, gavot maišiuką pinigų ir norit atlikti priešlaikinį paskolos grąžinimą. Po 189 mėnesių sėkmingo kredito grąžinimo su anuitetiniu grafiku paskolos likutis 99.422 Eur, tuo tarpu su linijiniu grafiku 86.000 Eur. Žinoma, jeigu gavot maišiuką, gal ir negaila, bet iš paties kišenės paimti būt neitin saldu. Situacija priklauso nuo paskolos laikotarpio ir kredito dydžio, bet principas išlieka toks pats – su linijiniu metodu paskolos likutis mažėja greičiau negu anuiteto atveju.

Dėl šių priežasčių pasirinkęs esu linijinį grąžinimo būdą. Juolab, jog dabar tikslas padengti vieną iš paskolų. Priešlaikinis grąžinimas kiekvieno asmenis reikalas. Vertinant skaičiais grąžinti paskolą prieš laiką neverta. Savo pinigus būtų galima įdarbinti keliskart pelningiui, todėl čia labiau psichologinės higienos reikalas.

Pamodeliuokim platesnę matricą. Imsim skirtingus paskolos mokėjimo grafikus su skirtingomis palūkanų normomis, skirtingais kredito terminais bei skirtingais kredito dydžiais. Bei paskaičiuokim kaip atrodys sumokamų palūkanų suma padengus kreditą. Skaičiavimas tik teorinis, kadangi skiriasi bankų salygos, kinta ilguoju laikotarpiu palūkanų normos. Bet geriau pasižiūrim kas gavosi.

Anuitetu grąžinamų paskolų sumokėtų palūkanų suma

Palūkanų norma 1,6 proc. – anuitetas
Palūkanų norma 1,8 proc. – anuitetas
Palūkanų norma 2,0 proc. – anuitetas
Palūkanų norma 2,2 proc. – anuitetas
Palūkanų norma 2,4 proc. – anuitetas
Palūkanų norma 2,6 proc. – anuitetas

Linijiniu metodu grąžinamų paskolų sumokėtų palūkanų suma

Palūkanų norma 1,6 proc. – linijinis
Palūkanų norma 1,8 proc. – linijinis
Palūkanų norma 2,0 proc. – linijinis
Palūkanų norma 2,2 proc. – linijinis
Palūkanų norma 2,4 proc. – linijinis
Palūkanų norma 2,6 proc. – linijinis

Kurį visgi paskolos grąžinimo būdą pasirinkti kiekvieno individualus reikalas. Mano galva, taisyklės paprasta – kuo mažesnis kreditas, su kuo trumpesniu periodu. Ir derėkitės dėl maržos – derėkitės, derėkitės! Trumpai tariant, tik nereiktų savęs įspįsti kampam ir bus viskas čiki piki.

Vertindamas savo kreditų krepšelį, jaučiuosi atsakingas prieš jį, tad laikau jį už trumpo pavadžio ir viliuosi, jog priešlaikinio grąžinimo planai nepagrius. Jaučiamės saugiai valdydami dėl paskolų kylančias rizikas, bet pilnai išregistravę NT iš hipotekos jausimės super saugūs. Čia tiesiog tokia psichologinė higiena – bus dar tvirčia ant žemelės.

4 komentarai “Tuk tuk. Kas čia? Kreditas”

  1. skaičiuojate tik, kuriuo metodu sumokate mažiau palūkanų. Bet jei įskaičiuotumėte ir laiko kainą? Pvz. kad skirtumas tarp linijinės ir anuitetinės įmokos gali “dirbti” jums (indėlyje, P2P, akcijose)? Reikia įsisamoninti, kad euras dabar ir euras po 5 metų turi skirtingą vertę.

  2. Ačiū, kad brūkštelėjote.
    Neturiu ką pridurti – 100 proc. sutinku!
    Mano atveju atliekant priešlaikinius mokėjimus matematika visiškai ne mano pusėje, bet čia jau žinot softiniai dalykai ima vaidinti. Todėl kaip ir rašiau: „Kurį visgi paskolos grąžinimo būdą pasirinkti kiekvieno individualus reikalas. Mano galva, taisyklės paprasta – kuo mažesnis kreditas, su kuo trumpesniu periodu. Ir derėkitės dėl maržos – derėkitės, derėkitės! „

  3. Manau puikiai atlikta analizė. Tikrai yra ką pagalvoti. Aš asmeniškai perskaitęs šią informaciją nuėjau pasižiūrėti, kokį kreditą mes patys esame pasiėmę ir kiek permokėsime, jeigu liks anuitetinis būdas.
    Šitoje vietoje manau, jog gali būti gana paprastas sprendimas:
    1. Žinote kaip pinigus įdarbinti geriau ir tikite, jog grąža bus didesnė nei galimai mažesnis pinigų kiekis skirtoms palūkanoms – liekate prie anuiteto.
    2. Neturite laiko pinigų įdarbinti, bet turite galimybę mokėti didesnę įmoką – renkatės arba prašote banko pakeisti sutartį į linijinį metodą. (aišku nežinia ar pakeis ir kiek gali papildomai kainuoti, bet kaip autorius rašo „derėkitės, derėkitės, derėkitės :)”

    Dar kartą ačiū už išsamią analizę.

    1. Martynai, smagu, jog aplankėt „besočių” kampelį, o dar labiau už teigiamą nuomonę.
      Viską reikia vertinti labai individualiai, manau. Gali būti, jog sutarties keitimo mokesti bus didesnis už galimą naudą pakeičiant paskolos grąžinimo metodą. Gali būti, jog bus pakeista paskolos sutarties redakcija, kurioj bus naujų fokusų. Gali būt keičiama ir marža. N+K siatuacijų ir kiekvienoje iš jų išplaukiama į skirtingą rezultatą. Jeigu esat prie skaičių, nesudėtingai pasimodeliuosit excel’iuke.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *