Kaip mane mokė buhalterės – debetukas, kreditukas svarbu, kad gautųsi nuliukas. Medžiosim tiksliausią įmanomą rezultatą mėgindami konsoliduoti visus P2P platformose esančius pinigėlius.
Nesvarbu ką ir kaip pateikia kiekviena iš platformų, nes visose platformose rezultatai vertinami kiek skirtingai. Vienos 90 d. vėlavimus nurašo kaip nuostolį, kitos ne, trečios nurašo tik vėluojančia 90 d. įmokas. Nu žodžiu, vieni apie miltus, kiti apie tiltus. Reikia savo ūkį susitvarkyt, kad bent jau pačiam būtų aišku. Dabar kažkoks pinigų judėjimas vyksta, bet ar jis geras, ar blogas, kaip palyginti atskirų platformų rezultatus. Tikras balaganas.
Užtrukau kol sukompiliavau galvoje idėją ir skaičiavimo logiką. Užtrukau ir prie formulyčių bei custom made realizavimo:
Kaip jūs skaičiuotumėt? Pradedat kurti P2P portfelį ir investavot į vieną paskolą 500 Eur. Skolininkas neatlieka nė vienos įmokos dengimo. Vėluoja jau virš 90 d. Variantai:
- Portfelis 0, pelnas -500.
- Portfelis 500, pelnas 0.
- Portfelis 500, pelnas -500.
- Portfelis 0, pelnas 0.
Aš pasirinkau matyt pesimistiškiausią pirmą variantą. Skaičiuosiu, jog vėluojančios daugiau negu 90 d. paskolos yra mano nuostolis. Laikau, jog pinigų nesusigrąžinsiu, todėl mano portfelis yra 0 Eur. O pelnas yra -500 Eur, nes tiek pinigų praradau.
Toks skaičiavimo būdas man patinka dėl gan griežto požymio į nuostolius, tačiau turi minusą. Atsiranda portfelio ir pelno kintamumas paskolai vėl grįžtant prie paskolos grąžinimo grafiko.
Mano P2P portfelio dėlionė 2021 m. sausiui:
Neanalizuosiu detaliai Savy, Paskolų Klubo ir Debitum platformų. Neskaičiavau ir jųjų xirr rezultato. Iš Savy lauksiu, jog nunyktų nuostolis. Bet jaučiu kaip ir šių metų sniegas taip ir nuostoliai greitai neištirps. Paskolų Klubo paskolas pardavinėju. O iš Debitum išsiimu pinigus. Idealiu atveju tikiuosi, jog bent Debitum ir Paskolų Klubo platformas paliksiu kabotu su 0.
Rebalansuosim P2P krepšelį, jog FinBee, EstateGuru ir HeavyFinance būtų panašios apimties portfeliai. Subalansavimą pilnai realu užbaigti balandžio mėnesį. Po to visus operatorius maitinsiu vienodomis pinigų injekcijomis. Taip suformuosiu geografiškai mažai išskaidyta, bet neblogai per turto klases diversifikuotą P2P krepšelį. Geografiškai riziką paskleisiu per EstateGuru ir HeavyFinance, kurie dar šiais metais planuoja nert į Bulgariją ir Portugaliją. O turto klasės sudarys: vartojimo, verslo, NT ir sunkiosios technikos paskolos.
Dabar kas link nuostolių. Deja, istoriškai negalėjau ištraukti tikslių konkrečiam mėnesiui turėtų nuostolių dėl nemokių paskolų. Neabejoju, jog nuostoliai buvo pasiekę daugiau negu 2.000 Eur. Šiuo metu probleminės paskolos sudaro 1.447 Eur. Jas nurašiau į nuostolį nors tikiuosi, jog dar dalį pavyks ištraukti. Beje, su NT ir sunkiosios technikos užtikrintomis paskolomis nuostoliai bus geriau valdomi ir pagal idėja pilnai padengiami. Pagal idėją…
Kas yra tas pelnas, berneli? Pelnas = palūkanos + delspinigiai + bonusai + pelnas/nuostolis iš antrinės rinkos + pokytis vėluojančių > 90d. paskolų – pinigų perlaidos – garantiniai fondai. Jeigu ne tas nuostolių nurašymas, galėtum vadinti tai pinigų srautu, kurį generuoja portfelis. Mėginsiu priprasti prie šios mano pelno formuluotės.
O XIRR procentą pasirinkau dėl to, jog mano investicinis krepšelis keičiasi: įlieju pinigų, išimu pinigus, nieko nedarau, tada vėl bam transakcija. Čia nėra indėlis, tad man skaičiuoti sudėtines palūkanas nėra teisinga, o su XIRR galėsiu palyginti savo portfelio sudedamąsias dalis. Didelis minusas skaičiuojant XIRR grąžą, reikalingos transakcijos. Jeigu jų atliekama gana daug, tai XIRR tampa rakštis šiknoj.
Labai džiaugiuosi pasiektu susistemintu rezultatu ir aiškėjančiais kontūrais. Šašlykine yra, o anglys pašlakstytos degiu skysčiu. Beliks tik mauti šašlykus ir žiebt degtuką. Laikom čiūrikus, kad liepsna nebūtų per kaitri ir netektų mėgautis angliukais.
Jūsų pelno skaičiavimas yra kažkokia „finansinė ekvilibristika”.
Kaip gali būti neigiamas pelnas? Negali, nes tai yra ne pelnas, o nuostolis.
O ką jau kalbėti apie nurašymus ir vėl „prirašymus”.
Ačiū už nuomonę!
Tomai, kaip jūs skaičiuojate?
Neskaičiuoju, visą P2P išsipardaviau 2018 metais. Liko tik paskolos, kurių negalėjau parduoti. Kiek mačiau, tai Payseroje kažkoks judėjimas iš Savy yra.
Jeigu bendrai kalbant.. Ar paskola, kuri vėluoja >90 dienų turi vertę? Turi. Ją galima parduoti (nesiveliant į kai kurių platformų apribojimus). Dėl to negalima jos vertinti kaip 0 ir -500. Be to, daugelyje paskolų, kurios vėluoja >90 d. yra šioks toks judėjimas (čia kalbu iš savo istorinės patirties). Čia atsiranda žongliravimas nurašymais ir vėl prirašymais, ir vėl nurašymais. Kol paskola nerealizuota arba nėra visiškai beviltiška, tol nevertinčiau kaip 0 ir -500. Visiškai beviltiška, tai tikrai ne po >90 d.
Tomai, labai džiugu sulaukti konstruktyvių pasvartymų ir kitokios nuomonės!
Vertinti šias problemines paskolas keblu. Jeigu jų nepardavinėji, kaip jas įkainoti? Analizuoti antrinę rinką? Nustatyti kažkokį koeficientą, iš kurio dauginti probleminių paskolų dalį? Ar užsimerkti ir nekreipti dėmesio į tokias paskolas ir jas laikyti portfelio dalimi? Variantų daug, vieno teisingo nėra. Manau, visi teisingi. Neradau ir aiškios praktikos kaip vertinami ir konsoliduojami portfeliai. Dažnu atveju konsoliduojant neatkreipiamas dėmesys į P2P operatorių skirtingus skaičiavimo algortimus.
Mano skaičiavimas yra gana artimas FinBee skaičiavimo schemai. Jis vargubau ar yra tobulas, bet vis džiugu, jog matematika suvedu iš visų operatorių vienodą.
P.S. su panašia problema dabar susiduriu rašydamas straipnį apie nuomojamą NT. Kaip vertinti NT vertę, nes nuo to priklauso grąžos procentas. Laikyti Fiksą, pridėti infliacijos rodiklių, stebėti skelbimus. Variantų daug, vėl nežinau teisingo. Turim minčių?
Dėl P2P. Visas paskolas vertinti pagal likutį, tai irgi būtų gyvenimas kreivų veidrodžių karalystėje. Jeigu man reikėtų vertinti, tai vertinčiau pagal PK supirkimo kainas. Bet tik dėl to, kad nereikėtų daug sukti dėl to galvą. Prieš išsiparduodant paskolas be sudėtingų skaičiavimų priėjau išvadą, jog nėra labai gero uždarbio su P2P.
Dėl NT vertinimo. Mano nuomone, čia viskas paprasčiau. Grąžą skaičiuočiau nuo alokuoto kapitalo (pradinis įnašas (arba NT pirkimo kaina, jeigu už savus) + pirkimo išlaidos + šiaip išlaidos).
Vėlgi jūs vertinate tik Paskolų Klubą. Platformų daug ir įvairių – kas tinka PK netiks FinBee, Savy dėl skirtingų rizikų vertinimo algoritmų, ką jau kalbėti apie paskolas su įkeitimu.
O vertinti P2P portfelio dydį pagal antrinę rinką – argi toks blogas sprendimas. Investuodami į VP, savo teorinę grąžą skaičiuojam pagal paskutinę rinkos kainą. Žinoma, čia labiau teorija, nes P2P konsoliduoto portfelio rinkos kainą suskaičiuoti sudėtinga.
Dėl NT bus labai įdomu sulaukti jūsų komentaro, nes kaip tik ruošiu straipsniuką 🙂
Ačiū už idėjas ir įdomią diskusiją!
Finbee platformoje kaip procentaliai paskirstote investicijas, verslui privačiam? Ir tiem ir tiem skolinat? 50% 50% ?
Sveiki, aš įjungęs automatinį investavimą privatiems, tad verslui daug nebelieka. Nebent prisijungęs randu nepanaudotų lėšų. Sunku atsakyti kokiu santykiu pasiskirsto lėšos. Tokios statistikos FinBee neteikia, o pačiam skaičiuotu ten vargelis. Jeigu spėčiau būtų 20 proc. verslas, 80 proc. privatūs.