Prabėgo 8 proc. metų. 2021 m. sausio rezultatai

Šeimos finansiniai rezultatai 2021 sausis

Kaip tau sekasi? Laikas ištirpo, o kaip tie naujametiniai tikslai ar jie taip ir liko naujametiniais tikslais? Tiesiog sužaižaravo kaip bengalinė ugnelė ir baigta?

Fizinis kilnojamas ir nekilnojamas turtas

Keisiu šitą skiltį drastiškai. Šiai dienai visi įsipareigojimai susiję su nekilnojamuoju turtu, todėl norėdamas įsivertinti kokioje duobėje esame į šią skiltį įtraukiu ir namą, ir butą. Dar ir mašina čia makaliuojasi (seniau papuolė du automobiliai).

Faktiškai teks išskirti dvi sritis: investicinės pakraipos turtas ir šeimos poreikiai.

Kiekvienų metų pradžioje įvertindavau nekilnojamą turtą per untu.lt, o automobilį/ius per autoplius.lt. Tik šie metai bus kitokie. Dabar audituoju savo portfelį ir esu apsistojęs ties P2P portfeliu. Kai baigsiu su juo, imsiuosi kitų portfelio dalių, todėl dabar nevertinu NT per untu.lt, o palieku senąsias reikšmes.

Istoriškai stebint ši skiltis buvo auganti, kadangi vyko kraustymosi etapas, todėl naują NT vertinau pagal į jį kišamus pinigus. Dar nusimato šiokių tokių darbelių, bet jie daugiau kosmetiniai, nereikalaujantys didelių investicijų.

Likvidus turtas

Čia vedu visus pinigėlius, kuriuos galiu lengva ranka pasiekti: Swedbank, Paysera, Revolut, grynieji. Aišku čia dar įkrenta ir ETH valiuta. Seniau laikiau likvidžia forma, o šiai dienai paleidau Kraken’e ETH staking. Tad užšaldytas kripto bemaž dviems metams. Portfelyje teks kurti grafą pavadinimu Egzotika ar pan.

Bendrai grynųjų daug nelaikau. Tik gavęs atlyginimą, išsyk išbarstau investicijoms. Pasiskaičiuoju kokios išlaidos, kuriomis dienomis laukia ir taip susiplanuoju pinigų srautus, kad likčiau ant nulio.

Finansinė pagalvė

Super. Žaliuoja ši sritis, nes jau esam susiplanavę ir aptarę Juodos dienos rezervą. Planas yra iki pat 2024 m. Jis vykdomas kiekvieną mėnesį atidedant po 100 Eur ir formuojant įnašus indėliams.

One pay cheque from homelessness – labai motyvuojantys žodžiai siekti finansinio stabilumo ir rezervo, argi ne taip?

Vaikų ateitis

Auginame du nuostabius vaikus. Šiai dienai kaupiu po 60,06 Eur/mėn. – tiek, kiek perveda valstybė. Kadangi su žmona esam sutarę vaikų studijoms ir išsilavinimui negailėti pinigų, į šį fondą artimoje ateityje nukreipsim kelis kart didesnes sumas. Dar teks padirbėti ir ties planu, kurį norėčiau pasiekti prieš vaikams tampamt pilnamečiais.

Pensija

Dar viena peržiūrėta sritis. Į ją papuola II ir III pakopos fondai. Apie jas galite paskaityti čia. Šį mėnesį fondus papildžiau 331 Eur: 206 Eur buvo nukreipti II pakopai ir 125 Eur nukreipti III pakopai. Įprastai į II pakopa nukreipiama apie 150 Eur. Gruodį raškėm darbo vaisius, tad į kišenę įkrito premija, todėl įmoka didesnė nei paprastai.

2011 – 2021 m. II ir III pensijų pakopa

P2P

Po kol kas mano aktyviausiai valdoma sritis. Ją bemaž visą susitvarkiau. FinBee, HeavyFinance ir EstateGuru bus pagrindas ir bazė. O Savy, PaskolųKlubą ir Debitum atjunginėsiu. Su vienintele Savy platforma nužygiuota buvo toli, o su likusiomis mėginau, bet sumos nėra ženklios, todėl atsitraukiu ir susikoncentuoju į tris platformas, kurios gana neprastai diversifikuoja portfelį.

Per sausį suinvestuota 998 Eur., iš jų 70 Eur palūkanų, kurias reinvestavau.

VP

Vertybinių popierių sąskaita, kurią valdau per Swedbank’ą. Šiai dienai čia papuola tik viena Royal Dutch Shell. Savo laiku turėjau Sanofi, Nokia, Šiaulių banko. Remsiuosi kolegų Broke Investor ir P2035 strategijomis. Man jeigu ne viskas tai didžioji dauguma investicijų turi būti paremta pinigų srautu. Apie tai ateities įrašuose.

Verslai

Čia tokia judri erdvė, eksperimentų baras. Šiai dienai vieną sidehustle uždarinėjam jis sudaro apie 400 Eur. Bet iš esmės išimsiu visus, kurie negeneruoja jokių pasyvių pajamų. O apie savo bandymus būtinai pasipasakosiu.

Įsipareigojimai

Kartais matematika čia neveikia. Noriu saugumo ir psichologinės ramybės, todėl skubu padengti namo paskolą. Per mėnesį paskolų dalims dengti nukreipiau 1.527 Eur. Namo paskola visiškai šviežia. Bet ją dengiu gana sparčiai. Vėlgi dar viena įdomi tema blogui.

Rezultatai

2021 m. sausio rezultatai

Veiksmas vyksta, nors ir nesistemiškai, bet po truputį aiškėja punktyrinės linijos, kur turėtume būti. Per mėnesį laiko beveik pavyko susisteminti savo P2P portfelį. Beliko reziumuoti, apipavidalinti.

O toliau? Vasaris, kiti 8 proc. metų.

13 komentarai “Prabėgo 8 proc. metų. 2021 m. sausio rezultatai”

  1. O Jūsų fizinis kilnojamas ir nekilnojas turtas visas priklauso negeneruojančiam pajamų? Ar dalis duoda grąžą? Nes pagal balansą turto ganėtinai nemažai, bet berods 90% pasyvai? Tikslas tikriausiai turėti 90% aktyvų

    1. Ačiū už komentarą!
      Į balansą įtrauktas ir butas. Jis generuoja grąžą. Jo vertė preliminariai apie 100k.
      Tad aktyvų dalis kiek didesnė. Tiesiog šiai dienai neturiu sukūręs lentelės, kuri atvaizduotų duomenis kitais pjūviais. Bet prieisiu ir prie šios dalies 🙂

  2. Oho, nustebino, kad visus pinigus iš karto investuojat, liekat kiekvieną mėnesį su nuliu, iš kur nusižiūrėta tokia strategija?

    Dėl debitum ir paskolųklubo ar ne geriau palikti ten lėšas su automatiniu investavimu, kodėl norite iš ten išeiti? Nepatikimos platformos?

    Atrodo Swedbank į fondus be jokio mokesčio suteikia galimybę įnešti pinigus, nesvarstote investuoti į fondus? Tęsite investavimą pasirenkant individualiai akcijas?

    Beje, ačiū už įrašus, labai įdomu sekti.

    1. Zigmai, ačiū, jog brūkštelėjote komentarą!
      Gaunu atlyginimą, tada įsivertinu kada kokios išlaidos nusimato. Joms atsidedu, o likusią sumą investuoju. Visada pirma investuoju ir atsidedu, o vėliau gyvenu. Stuksenu triskart į medį, bet dar nesu pritrūkęs einamosioms išlaidoms. Siekiu susidėlioti pinigų srautus, jog iki kitos algos liktų 0. Man tai veikia.
      Kas liečia Debitum ir Paskolų klubą, su jais net nespėjau sustartuoti dorai. Gal ateityje grįšiu prie šių operatorių. Šiai dienai, manau, jog man pakaks 3 aktyvių P2P platformų. Nenoriu blaškytis.
      Fondai, ETF ar konkrečios akcijos… Kažkur dalis lėšų tikrai nuguls. Dar nesu numatęs, kur tiksliai ir kiek lėšų skirsiu šiems instumentams.

  3. Dave Ramsey labai aktyviai siūlo naudoti „zero based budget“, tik kažkaip pačiam biudžetas atsiranda tik „post-factum“.. 🙁 Teko neseniai klausyti MCapital kursus apie kreditus, tai nelabai rekomendavo paskolas išmokėti anksčiau, jei yra galimybė gauti didesnę grąžą nei paskolos palūkanos. Kaip mėgstančiam skaičiuokles, siūlau palyginti variantus (grąžini anksčiau, investuoji ir grąžini kai susilygina, arba moki paskolą savo eiga, bet toliau investuoji). Bet kaip or sakeo yra tas psichologinis aspektas ir noras gyventi debt-free.

    1. Ačiū, už jūsų nuomonę!
      Žiūrint į skaičius ir matematiką mums anksčiau laiko padengti paskolą neverta. Tą puikiai suprantam. Nesigauna business case 🙂
      Bet dengti norim namo paskolą – NT, kuriame šiuo metu gyvename. Kitą paskolą paliksim ir dengsim pagal grafiką.
      Mums labai svarbus psichologinis komfortas. Dėl jo mes pasiryžę paaukot dalį potencialios grąžos.

      1. O gal gali pasidalinti kaip dengi banko paskolą ir koks yra palūkanų perskaičiavimo terminas? Ar tiesiog įneši daugiau pinigų nesusitrumpindamas laikotarpio, bet mažindamas įmoką ar kitais būdais?

        1. Ačiū už klausimus.
          Aš mažinu įmoką. Laikotarpio netrumpinu. Esant bėdai neužspausčiau savęs į kampą. Su priešlaikiniais pasidarau daugiau erdvės kvėpuoti.
          Palūkanų perskaičiavimas kas 3 mėn. Linijiniu būdu grąžinimai.

          1. Ačiū. Kiek matau turi galimybes derėtis su bankais dėl pakeitimų sutartyje 4 kartus per metus. Tikriausiai būsiu ne taip supratęs tą psichologinį komfortą kurio siekiate, t.y. kad norite susimažinti įmokas, taip atlaisvinant savo finansus, o ne greičiau išsimokėti paskolą 🙂 Anyway, visgi jei ne toks buvo Jūsų tikslas, tai sakyčiau žymiai geresnis variantas yra vietoj papildomo įnešimo derėtis su banku dėl laikotarpio sutrumpinimo (kad ir keliais metais įnešant papildomą sumą), tačiau įmokas paliekant panašaus dydžio (arba refinansuotis kitame banke jei nesutinka). Rezultate tikriausiai vistiek sutaupytumėte bent kelis (ar dešimtis?) tūkstančių, kurie, mano nuomone geriau keliautų vaikams, o ne bankams išlaikyti 😀 Nesupykit dėl įkyrumo, tiesiog skatinu paskaičiuoti ir pasvarstyti ir alternatyvas ir kurios Jums ar Jūsų šeimai būtų naudingesnės.

            1. Gali būti ir Jūsų tiesa. Kai prieisiu prie paskolų analizės tuomet pamodeliuosiu detaliai. Šiai dienai nemanau, jog čia galima didesnė optimizacija, nes tikslas yra padengti vieną iš paskolų. O palūkanos yra mokamos nuo likučiu. Tad svarbiausia nesustoti daryti priešlaikinius grąžinimus.
              Pavyzdžiui, jeigu paskolos likutis sakykim 36.000 Eur. Likęs terminas 10 m. – 120 mėn., palūkanos 1 proc. Tai linijiniu atveju (mano atveju) įmoka 36.000 / 120 + 36.000 * 0,01 / 12 = 300 (paskolos dengimas) + 30 (palūkanos) = 330 Eur. Tą patį mėnesį atlieku priešlaikinį 1.190 Eur. Likutis paskolos 36.000 – 300 – 1190 = 34.510 Eur. Terminas sakykim tas pats jo netrumpinu lieka 119 mėn. Kitą mėnesį mokėjimas toks 34.510 / 119 + 34.510 * 0,01 / 12 = 290 (paskolos dengimas) + 29 (palūkanos) = 319 Eur. Jeigu būčiau trumpinęs 1.190 / 300 = 4 mėn grubiai. Tai liktų 115 mėn. mokėti. Tai matematika būtų 34.510 / 115 + 34.510 * 0,01 / 12 = 300 (paskolos dalis) + 29 (palūkanos) = 329 Eur. Kaip matote trumpindamas laiką aš palūkanų nesumažinu. Niekas nesikeičia tik išlieka tokia pati paskolos dengimo suma.
              Bent jau taip atrodo rašant į naktinį rašinėlį 🙂

            2. Panašiai skaičiuojate, bet pilnam vaizdui pamatyti geriau skaičiuoklę pilnam paskolos periodui atsidaryti. Su Jūsų pateiktais duomenimis bendra per laikotarpį palūkanų suma būtų 1815 eur, jei įnešama vienkartinė (1190 eur) paskolos įmoka – 1755 eur. Jei trumpinant laikotarpį – 1700 eur. Žinoma, mažai ir trumpesnei paskolai tas sutaupymas nėra toks ženklus, jei minėti scenarijai daromi vienkartiniais atvejais arba labai retai 🙂

            3. Geriau žvirblis saujoj, nei briedis lankoj. Kai turėjau NT paskolą, stengiausi greičiau atiduoti. Gal retrospektyviai tai ir neatrodo racionalu, tačiau ramus miegas siekiančiam finansinės nepriklausomybės juk irgi tikslas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *