Op op pasitinkam naujoką HeavyFinance

Pagarba lietuviams ir jų projektams. Galima rasti ir vietinėje rinkoje inovatyvių investavimo sprendimų. Šįkart Laimonas su komanda nusiteikęs rimtai šturmuoti Europą. Noriu būti to dalimi, kaip ir buvau viena koja su Finbee.cz.

Nuo vartojimui skolinančių platformų šį skiriasi keliais esminiais elementais- įkeitimu ir nauju produktu. Tai reiškia, jog paskolos yra saugesnės, nes yra atliktas turto įkeitimas. Esant saugesnėms paskoloms, mažesnės ir palūkanos: nuo 9 proc. iki 14 proc. Saugumas yra sąlyginis dalykas. Reikia suprasti, jog yra atliekamas turto vertinimas, o vertinimas yra tokia visgi slidi gyvatė. Būdamas investuotojų barikadų pusėje bijausi turto pervertinimo. Bet kaip rašoma HeavyFinanace puslapyje, jeigu varžytinėse parduotas turtas nepadengia investuotojų paskolos, išieškojimas nukreipiamas į besiskolinantį asmenį.

Kas liečia įkeitimą, nemokumo atveju su paskola įkeistas turtas gali būti parduodamas ir atgaunamos investicijos. Bet matyt retas suvokiam, koks yra rinkos gylis, kokia yra sunkiosios technikos likvidumo rinka. O ji tikrai specifiška, įkeičiamas turtas unikalus ir skirtingas. O tai gali sudaryti sunkumų rasti pirkėją. Bet tai vėl tik spekuliacija…

Kitas aspektas, dėl kurio turbūt sunkiau sekasi pritraukti aktyvių investuotojų, tai naujas produktas. Finansuoji sunkiąją techniką. Suprantu NT, vartojimo paskolos – tikrai artimas produktas, dažnas esam susituokę su tokio tipo įsipareigojimais. O medkirtės, šakiniai krautuvai, kombainai – tamsūs vandenys. Sunkiai įsivaizduojam jų galimybes ir vertę.

Ir dar vienas pastebėjimas. Paskolų apmokėjimo grafikai gana individualūs. Todėl sudėtinga prognozuoti gautiną srautą, nes paskolų apmokėjimo grafikas nėra elementarus anuitetas.

Na ir turbūt paskutinis, man labiausiai nepatinkantis šios platformos elementas. „Investuotojas moka operatoriui skolos administravimo mokestį, kuris yra lygus 0,1 proc. nuo sumos, kurios mokėjimo terminas pagal paskolos grąžinimo grafiką buvo paskolos gavėjo praleistas. Skolos administravimo mokestis skaičiuojamas už kiekvieną kalendorinę paskolos grafike numatyto termino praleidimo dieną iki tol, kol paskolos gavėjas pilnai atsiskaito su finansuotoju.” – taip rašoma HeavyFinance platformoje prie kiekvienos iš paskolų. Taip išeina, jog iš esmės investuotojas už vėlavimus gauna tik dalį delspinigių. HeavyFinanace pasiima 3,65 proc. metinių, o oficialūs delspinigiai Lietuvoje už netęsybas yra 5 proc. metinių palūkanų. Turbūt yra pasamdyta išorinė paskolų išieškojimo kontora, kurios tokio pobūdžio kainodara. Šitą klausimą nusprendžiau pasitikslinti. Tad straipsnį papildysiu HeavyFinance komentaru.

Be išvardintų nuogastavimų HeavyFinance turi puikų šansą prigyti, nes:

• Komandos ašį sudaro ne naujokai, o žmonės išmanantys savo sritį. Laimonas jau sukūręs Finbee, o Rytis supranta sunkiosios technikos verslą.
• Susilaukė investicijų iš Startup Wise Guys. Tai puikus pasitikėjimo rodiklis.
• Kalbant Europos masteliais vyrukai neria į milijardinę rinką. Vien Lietuvos registre traktoriai sudaro 160.000 vienetų. O HeavyFinance yra alternatyva pasiskolinti.
• Vidutinė grąža apie 11 proc., o tai visiškai tas pats kas EstateGuru, kuris skolina tik su NT įkeitimu.
• Puikiai tiks paskolų portfelio diversifikavimui.
• Interfeisas turi visus P2P platformai būtinus funkcionalumus: antrinė rinka, automatinis investavimas.

Dabar platforma dar mažai aktyvi, nedidelis kiekis aktyvių investuotojų, todėl pasirinkti, į ką investuoti yra. Nerasit labai ilgai kabančių investicinių projektų pasiūlymų, bet jeigu atsiranda naujas projektas, jis sufinansuojamas per keletą dienų. Nėra žaibiško paskolos užpildymo, nes paskolos vidutinis dydis 53.000 Eur. Kaip Finbee, viskas mygom sufinansuojama.

Nuo 2020 m. spalio mėnesio prisijungiau ir pradėjau investuoti. Investuoju po 100 Eur įprastai, tik dvi paskolos yra didesnėmis sumomis – 200 Eur ir 400 Eur. Tad mano statistika atrodo štai taip. Jau mačiau buvo įkritusios kelios paskolos su vėlavimo požymiu, bet matau, jog nesivelka ir pamokėjusios delspinigius sukrito atgal į gerųjų lygą:

Iš principo matau pradėjęs investuoti nuo spalio nieko daug nepraleidau, nes iš viso suteikta paskolų 46 projektams, o aš investavau į 32. Vėl šaudau iš patrankos, be jokio aiškaus plano. Pirma darau, tada optimizuoju. Į ką atkreipsiu dėmesį ateityje, kai atsiras daug paskolų, tai LTV rodiklį, kuris nurodo paskolos ir turto santykį. Kuo jis mažesnis tuo paskola turėtų būti saugesnė. Dar vienas elemetas – rizikos grupė, ateity šoksim į saugesnius traktorius su airbag’ais.

Jeigu užtekčiau pinigų investuočiau į kiekvieną paskolą, bet įsibėgujus šitam garvežiui nepatemsiu su savo finansais. Po kol kas investuosiu į kiekvieną projektą. Vėliau jau matysim.

Susitikim prie medkirtės.

P.S. HeavyFinance komentaras dėl 0,1 proc/dieną mokesčio už vėluojančias paskolas: „Šis mokestis bus išskaičiuojams tik gavus delspinigius iš paskolos gavėjo, tad bus tiesiog pervedama mažiau delspinigių į jūsų Payseros sąskaitą.” Faktiškai delspinigių nelieka. 5 proc. metinių delspinigių fiziniams asmenims ir 6 proc juridiniams asmenims yra numatyti CK. Tad per dieną iš 0,138 – 0,164 proc. oficialių delspinigių finansuotojui belieka 0,038 – 0,064 proc. už laiku nesumokėtą mokėjimą.